2. Remdamasis Konvencijos 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis pareiškėjas skundėsi dėl jo prevencinio
sulaikymo teisėtumo, dėl to, kad valdţios institucijos jo neinformavo apie to sulaikymo prieţastis ir
jo skubiai nepristatė teisėjui ar kitam pareigūnui. 1998 m. liepos 1 dieną Komisija (Antroji kolegija)
nusprendė pranešti apie šį pareiškimą atsakovei Vyriausybei ir pasiūlyti jai pateikti savo nuomonę
dėl pareiškimo priimtinumo ir esmės. 1998 m. rugsėjo 26 dieną Vyriausybė pateikė savo nuomonę, į
kurią pareiškėjas atsakė 1998 m. lapkričio 27 dieną.
3. 1998 m. lapkričio 1 dieną įsigaliojus Vienuoliktajam protokolui, pagal šio protokolo 5
straipsnio 2 dalį, pareiga nagrinėti šią bylą perėjo Teismui. 1999 m. kovo 2 dieną Teismas paskelbė
šį pareiškimą priimtinu.
4. 1999 m. gruodţio 1 dieną, apsikeitus raštais, skyriaus kanclerė pasiūlė šalims apsvarstyti
draugiško susitarimo Konvencijos 38 straipsnio 1 dalies b punkto prasme galimybę. 1999 m.
gruodţio 8 dieną pareiškėjo atstovas ir Vyriausybės atstovas pateikė formalią deklaraciją, kuria
draugiškas susitarimas byloje buvo priimtas.
FAKTAI
5.
1997 m. birţelio 16 dieną pareiškėjas buvo sulaikytas, remiantis prevencinio
sulaikymo taisykle, įtvirtinta anksčiau galiojusiame Baudţiamojo proceso kodekso 50¹ straipsnyje.
Sprendime dėl prevencinio sulaikymo taikymo pareiškėjui buvo nurodyta, kad jo kalinimą pateisino
tai, kad jis gali “padaryti pavojingą veiką” – banditizmą, nusikalstamą susivienijimą ar asmens
terorizavimą. 1997 m. birţelio 19 dieną pareiškėjas pateikė skundą dėl jo prevencinio sulaikymo,
inter alia, nurodydamas, kad jis paţeidţia Konvencijos 5 straipsnį. 1997 m. birţelio 23 dieną
Panevėţio apygardos teismas atmetė skundą. Minėtas sprendimas buvo galutinis. Pareiškėjas buvo
paleistas iš įkalinimo 1997 m. birţelio 30 dieną, nustojus egzistuoti prevencinio sulaikymo taisyklei.
Vėliau jo atţvilgiu nebuvo pradėtas joks baudţiamasis tyrimas.
TEISĖ
6.
2000 m. sausio 5 dieną Teismas gavo šią pareiškėjo atstovo ir Vyriausybės atstovo
pasirašytą deklaraciją:
“Dėl Sigito Raišelio pareiškimo prieš Lietuvą, pateikto pagal Europos ţmogaus teisių konvenciją ir
įregistruoto kaip byla Nr. 37195/97, šalys;
atsiţvelgdamos į Europos Ţmogaus Teisių Teismo pagalbą, suteiktą pagal Europos ţmogaus teisių
konvencijos 38 straipsnio 1 dalies b punktą;
skelbia:
1. Lietuvos Vyriausybė sumokės 12 000 (dvylika tūkstančių) litų (LTL) galimiems pareiškėjo
nuostoliams ir turėtoms išlaidoms dėl prevencinio sulaikymo ir proceso pagal Konvenciją padengti.
Minėta suma bus sumokėta pareiškėjo atstovui Kęstučiui Stungiui Vilniuje.
2. Pareiškėjas skelbia minėtą pareiškimą išspręstu ir atsisako bet kokių tolesnių skundų prieš Lietuvą,
susijusių su minėtu pareiškimu.”
7.
Teismas atkreipia dėmesį į šalių pasiektą susitarimą. Jis įsitikino, kad susitarimas yra
pagrįstas pagarba ţmogaus teisėms, apibrėţtoms Konvencijoje ir jos protokoluose (Konvencijos 37
straipsnio 1 dalis in fine ir Teismo reglamento 62 straipsnio 3 dalis).
8.
Todėl byla turi būti išbraukta iš sąrašo.