Neoficialus vertimas

EUROPOS TARYBA

EUROPOS ŢMOGAUS TEISIŲ TEISMAS

TREČIASIS SKYRIUS

BYLA GIRDAUSKAS PRIEŠ LIETUVĄ

(Pareiškimo Nr. 70661/01)

SPRENDIMAS

STRASBŪRAS

2003 m. gruodţio 11 d.

Byloje Girdauskas prieš Lietuvą

Europos Ţmogaus Teisių Teismas (Trečiasis skyrius), posėdţiaujant kolegijai,

sudarytai iš:

pirmininko G. RESS,

teisėjų I. CABRAL BARRETO,

L. CAFLISCH,

P. KŪRIO,

R. TÜRMEN,

M. TSATSA-NIKOLOVSKA,

H. S. GREVE

ir skyriaus kanclerio V. BERGER,

po svarstymo uţdarame posėdyje 2003 m. lapkričio 20 dieną

skelbia šį sprendimą, kuris buvo priimtas tą dieną:

PROCESAS

1. Byla buvo pradėta Lietuvos Respublikos piliečiui Vytui Girdauskui

(“pareiškėjui”) 2001 m. balandţio 23 dieną pateikus pareiškimą (Nr. 70661/01) Teismui

1

prieš Lietuvos Respubliką pagal Ţmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijos (“Konvencijos”) 34 straipsnį.

2. Pareiškėjui atstovavo advokatas A. Miškinis, praktikuojantis Vilniuje. Lietuvos

Vyriausybei (“Vyriausybei”) atstovavo jos atstovė D. Jočienė.

3. 2003 m. sausio 23 dieną Teismas nusprendė skundą dėl baudţiamojo proceso

prieš pareiškėją trukmės komunikuoti Vyriausybei. Remdamasis Konvencijos 29

straipsnio 3 dalies nuostatomis, Teismas nusprendė nagrinėti pareiškimą iš esmės tuo

pačiu metu kaip ir jo priimtinumo klausimą.

FAKTAI

4. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs 1947 m., gyvenantis Kaune.

5. Pareiškėjas buvo įtariamas įvairių finansinių paţeidimų padarymu. Baudţiamoji

byla jam buvo iškelta 1995 m. geguţės 15 dieną. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo

suimtas.

6. 1995 m. geguţės 18 dieną pareiškėjas buvo paleistas uţ uţstatą.

7. 1996 m. geguţės 13 dieną pareiškėjui buvo pareikši kaltinimai dėl svetimo turto

pasisavinimo ir iššvaistymo. Tą pačią dieną jis buvo vėl suimtas.

8. 1996 m. liepos 9 dieną Kauno miesto apylinkės teismas atidavė pareiškėją

teismui.

9. 1996 m. spalio 11 dieną teismas grąţino bylą tardymui papildyti.

10. 1996 m. gruodţio 17 dieną Kauno apygardos teismas patenkino prokuroro

apeliacinį skundą I- panaikino aukščiau nurodytą sprendimą ir paskyrė bylą nagrinėti iš

naujo.

11. 1997 m. vasario 7 dieną Kauno miesto apylinkės teismas sustabdė bylos

nagrinėjimą tam, kad atlikti pareiškėjo įmonės reviziją. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo

paleistas uţ uţstatą.

12. Nuo 1997 m. vasario 7 dienos iki 2001 m. gruodţio 13 dienos tyrimo organai

atlikinėjo pareiškėjo įmonės reviziją.

13. 2001 m. vasario 21 dieną procesas buvo atnaujintas.

14. 2002 m. balandţio 2 dieną Kauno miesto apylinkės teismas pripaţino pareiškėją

kaltu dėl dviejų kaltinimo punktų – svetimo turto pasisavinimo bei nesąţiningų operacijų

su valiuta ir paskyrė jam dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat buvo

įpareigotas atlyginti 811 560 litų ţalą.

15. 2002 m. spalio 10 dieną Kauno apygardos teismas patenkino pareiškėjo

apeliacinį skundą – panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir grąţino bylą iš naujo nagrinėti

pirmosios instancijos teisme.

16. 2003 m. vasario 25 dieną Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinio teismo

nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17. 2003 m. balandţio 17 dieną Kauno apygardos teismas kaip apeliacinis teismas

paskelbė naują nuosprendį, kuriuo išteisino pareiškėją dėl vieno kaltinimo (svetimo turto

pasisavinimas). Tačiau apkaltinamasis nuosprendis dėl nesąţiningų operacijų su valiuta

paliktas. Bausmė buvo sumaţinta iki vienerių metų laisvės atėmimo. Pareiškėjas

neįpareigotas atlyginti ţalą.

2

18. Pareiškėjas pateikė kasacinį skundą, kuris šiuo metu nagrinėjamas

Aukščiausiame Teisme.

TEISĖ

I. DĖL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAŢEIDIMO

19. Pareiškėjas skundėsi, kad baudţiamasis procesas jo atţvilgiu buvo neteisingas

ir pernelyg ilgas, kas paţeidė Konvencijos 6 straipsnį, kuris, kiek tai reikšminga, numato:

„Kai yra sprendţiamas tam tikro asmens … jam pareikšto kokio nors baudţiamojo

kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką … teisingai

išnagrinėtų … teismas“.

20. Vyriausybė tvirtino, kad pareiškėjo skundas dėl tariamai pernelyg ilgo proceso

yra nepagrįstas, atsiţvelgiant į bylos sudėtingumą ir delsimo, priskirtino valdţios

institucijoms, nebuvimą.

21. Pareiškėjas Vyriausybės argumentus ginčijo.

A. Priimtinumas

1. Teisė į teisingą teismą

22. Dėl pareiškėjo skundo, kad jis neturėjo teisės į teisingą teismą pagal

Konvencijos 6 straipsnį Teismas primena, kad baudţiamojo proceso teisingumas

turi būti nagrinėjamas remiantis visu procesu. Teismas pastebi, kad ši byla dar

nagrinėjama. Taigi Teismu yra per anksti nagrinėti šį skundą, kol vidaus teismai

galutinai nenustatė nusikaltimų, kuriais jis įtariamas. Esant šioms aplinkybėms,

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas šioje stadijoje negali skųstis esantis aukščiau

nurodytos nuostatos auka, atsiţvelgiant į šį bylos aspektą.

23. Iš to seka, kad ši pareiškimo dalis turi būti paskelbta nepriimtina pagal

Konvencijos 34 straipsnį ir 35 straipsnio 3 dalį.

2. Teisė į teismą „per įmanomai trumpiausią laiką“

24. Teismas laiko, kad pareiškėjo skundas dėl proceso trukmės nėra aiškiai

nepagrįstas Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, jis pastebi, kad ji

nėra nepriimtina bet kuriuo kitu pagrindu. Todėl ji turi būti paskelta priimtina.

B. Nagrinėjimas iš esmės

25. Teismas pastebi, kad nepaisant to, jog baudţiamasis procesas prieš pareiškėjo

prasidėjo 1995 m. geguţės 15 dieną, nagrinėjamas laikotarpis prasidėjo tik 1995 m.

birţelio 20 dieną, kai Konvencija įsigaliojo Lietuvos atţvilgiu. Be to, Teismas paţymi,

3

kad dabar procesas vyksta Aukščiausiame Teisme. Ligi šiol jis trunka daugiau kaip 8

metus ir 5 mėnesius.

26. Pagal Teismo praktiką teismo proceso ilgumo pagrįstumas turi būti

vertinamas atsiţvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir Teismo praktikoje išvystytus

kriterijus, konkrečiai į bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdţios institucijų elgesį

nagrinėjant bylą (ţr., tarp daugelio kitų šaltinių,. Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00,

2001-11-13, § 29).

27. Grįţtant prie šios bylos faktų, Teismas mano, kad byla gali būti vertinama

kaip sudėtinga dėl, inter alia, neva padarytų nusikaltimų pobūdţio, t.y. dėl pareiškėjo

padaryto finansinio paţeidimo. Tačiau, atsiţvelgiant į faktą, kad iki šiol byla nagrinėjama

daugiau kaip 8 metus ir 5 mėnesius, Teismas mano, jog Vyriausybė turėjo pateisinti tokį

ilgą laiko tarpą nuo teismo proceso pradţios. Tačiau Vyriausybė nepasiaiškino dėl

delsimo nagrinėjant bylą. Konkrečiai Teismas pastebi, kad daugiau kaip keturių metų

laikotarpiui nuo 1997 iki 2001 metų procesas buvo sustabdytas dėl pareiškėjo įmonės

revizijos atlikimo. Iš to seka, kad vidaus institucijos nagrinėjant bylą neparodė nei

uolumo, nei kruopštumo. Teismas laiko, kad ši situacija yra nepriimtina Konvencijos 6

straipsnio 1 dalies poţiūriu.

28. Todėl buvo paţeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

II.

KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS

29. Konvencijos 41 straipsnis numato:

“Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų paţeidimą ir jeigu Aukštosios

Susitariančiosios Šalies įstatymai leidţia tik iš dalies atlyginti paţeidimu padarytą ţalą, tai

prireikus Teismas gali priteisti nukentėjusiajai šaliai teisingą atlyginimą.”

A. Turtinė ţala

30. Pareiškėjas prašė 2 828 142 litų kompensacijos uţ dėl Konvencijos paţeidimo

prarastus uţdarbį ir galimybes

31. Vyriausybė šiuos reikalavimus laikė nepagrįstais.

32. Teismas laikosi nuomonės, kad tarp nustatyto paţeidimo ir nurodomos

turtinės ţalos nėra prieţastinio ryšio (ţr. aukščiau paminėtą bylą Šleževičius v. Lithuania,

§ 35). Todėl jis nemato prieţasties priteisti kokią nors sumą pareiškėjui pagal šį punktą.

B. Neturtinė ţala

33. Be to, pareiškėjas prašė Teismo priteisti jam 759 00 litų uţ patirtą neturtinę

ţalą.

34. Vyriausybė laikė, kad pareiškėjas reikalauja per daug.

35. Teismas pripaţįsta, kad pareiškėjas dėl pernelyg ilgo proceso iš tikrųjų patyrė

neturtinę ţalą, kurią nepakankamai atlygina paţeidimo pripaţinimas (loc. cit., § 38).

Vertindamas teisingumo pagrindais, Teismas pagal šį punktą priteisia pareiškėjui 4 000

eurų (EUR).

4

C. Kaštai ir išlaidos

36. Pareiškėjas reikalavo 20 000 litų bylinėjimosi kaštams Konvencijos organuose

ir 2 325 litų papildomoms pašto bei vertimo išlaidoms, susijusioms su procesu pagal

Konvenciją padengti.

37. Vyriausybė laikė, kad minėti reikalavimai yra per dideli.

38. Teismas primena, kad kaštai įtraukiami į pagal Konvencijos 41 straipsnį

priteisiamą sumą tik jeigu yra nustatyta, kad jie buvo būtini, realiai patirti ir protingo

dydţio (ţr. aukščiau paminėtą Šleževičiaus bylą, § 41).

39. Vertindamas teisingumo pagrindais, Teismas priteisia pareiškėjui 4 000 eurų

(EUR) bylinėjimosi kaštams padengti.

D. Palūkanos įpareigojimų nevykdymo atveju

40. Teismas laiko tinkama, kad palūkanos įpareigojimų nevykdymo atveju turi

būti skaičiuojamos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant 3

proc.

DĖL ŠIŲ PRIEŢASČIŲ TEISMAS VIENBALSIAI

1. Skelbia pareiškėjo skundą pagal Konvencijos 6 straipsnį dėl proceso trukmės

priimtinu ir likusią pareiškimo dalį nepriimtina;

2. Nustato, kad buvo paţeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis;

3. Nustato,

(a) kad Valstybė atsakovė turi sumokėti pareiškėjui per tris mėnesius nuo tos

dienos, kai sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dalį, 4

000 (keturis tūkstančius eurų) EUR neturtinei ţalai atlyginti ir 4 000 (keturis

tūkstančius eurų) kaštams ir išlaidoms padengti, taip pat bet kokį mokestį, kuris

gali būti taikomas šias sumas keičiant į litus pagal mokėjimo dienos kursą;

(b) kad nuo minėto trijų mėnesių termino pasibaigimo iki sprendimo įvykdymo

turės būti mokamos paprastosios palūkanos nuo pirmiau nurodytų sumų pagal

ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą per visą uţdelstą laiką,

pridedant 3 proc.;

4. Atmeta kitus pareiškėjo reikalavimus dėl teisingo atlyginimo.

Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2003 m. gruodţio 11 dieną, remiantis

Teismo reglamento 77 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

5

Vincent BERGER

Kancleris

Georg RESS

Pirmininkas