1
1. Byla prieš Lietuvos Respubliką buvo pradėta jos piliečio Vidmanto
Siaurusevičiaus (“pareiškėjo”), kuris 1999 m. geguţės 20 dieną pateikė pareiškimą (Nr.
50551/99) Teismui pagal Ţmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
(“Konvencijos”) 34 straipsnį.
2. Remdamasis Konvencijos 6 straipsniu, pareiškėjas skundėsi inter alia, kad
baudţiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas pagrobimu, iš jo buvo atimta galimybė
kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą.
3. 2000 m. lapkričio 18 dieną pareiškėjas mirė. 2001 m. sausio 17 dienos laišku
pareiškėjo našlė Asta Siaurusevičienė pareiškė norą tęsti procesą vietoj jo.
4. Lietuvos Vyriausybei (“Vyriausybei”) atstovavo jos Atstovė D. Jočienė.
5. 2002 m. geguţės 30 dieną Teismas nusprendė, kad pareiškėjo našlė gali tęsti
procesą vietoj jo. Tą pačią dieną Teismas paskelbė pareiškimą iš dalies priimtinu.
6. 2002 m. birţelio 4 dieną, apsikeitus raštais, skyriaus kancleris pasiūlė šalims
apsvarstyti taikaus susitarimo pagal Konvencijos 38 straipsnio 1 dalies b punktą
galimybę.
7. 2003 m. spalio 6 dieną šalys pateikė 2003 m. spalio 3 dienos deklaraciją, kuri
patvirtino taikaus susitarimo byloje priėmimą. Teismas deklaraciją gavo 2003 m. spalio
14 dieną.
TEISĖ
8. 2003 m. spalio 14 dieną Teismas gavo 2003 m. spalio 3 dieną sudarytą šalių
deklaraciją, pasirašytą Vyriausybės atstovės ir pareiškėjo našlės. Deklaracijoje, kiek tai
reikšminga, nustatoma:
„Dėl Vidmanto Siaurusevičiaus pareiškimo prieš Lietuvą, pateikto Europos Ţmogaus Teisių Teismui,
šalys …
skelbia:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pripaţindama Europos ţmogaus teisių konvencijos paţeidimo
šioje byloje faktą dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą Europos ţmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 dalies
prasme … [,] ir pareiškėjo našlė … sudaro taikų susitarimą pagal Europos ţmogaus teisių konvencijos 38
str. 1 dalies b punktą.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja sumokėti pareiškėjo našlei … ex gratia 15 000
(penkiolika tūkstančių) litų (LTL) dydţio kompensaciją, kuri padengs bet kokią turtinę bei neturtinę ţalą,
taip pat teisinio atstovavimo išlaidas, susijusias su minėtu pareiškimu.
3. [Šalys] skelbia … galutinį pareiškimo išsprendimą … [,] ir pareiškia, kad [jos] nereikalaus bylos
perdavimo Didţiajai kolegijai pagal Europos ţmogaus teisių konvencijos 43 straipsnio 1 dalį ….
4. Pareiškėjo [našlė] … pareiškia, kad atsisako nuo bet kokių tolesnių pretenzijų bei skundų prieš
Lietuvą, susijusių su minėtu pareiškimu.“